trumpinti

trumpinti
trum̃pinti (-yti K; R, , N), -ina -ino tr. KBII191, K, Rtr, Š, NdŽ, ; SD164, H, R, , Sut, N, M, LL67, L 1. mažinti ilgį: Kas ilgas, tą trum̃pink J. Plaukus trum̃pinti . Arklio uodegą reik trum̃pint LzŽ. Jei voras trumpina siūlus, bus audra arba lietus MTtV21(Pn). Baigus formuoti vainiką, skeletinių šakų viršūnės daugiau netrumpinamos . | refl. tr., intr. Sut, K, : Nesa nutrumpintas kūne dabar didžiaus trumpinas, priėmęs teipajag kūno appjaustymą DP421.mažinti atstumą, nuotolį: Motina nuolat patarinėjo trumpinti žingsnį, dažniau minti kojomis . Keikdami ir trumpindami kelią, broliai pasileido daržais atgal . 2. mažinti kiekį, apimtį, tūrį, sudėtį: Ir šnekamojoje kalboje kartais trumpinami kai kurie ilgesni žodžiai, dažniausiai sudurtiniai KlK6,39. Naujoviškos dainos, kurios paprastai yra labai ilgos, dažniausiai trumpinamos . Režisierius gali trumpinti, pergrupuoti scenas, žinoma, laikydamasis autoriaus idėjos, pagrindinių charakterio bruožų J.Gruš. Ikirašytiniu laikotarpiu visas šias žodžių formas imta trumpinti . Kožna merga porcijas trum̃pina: po gnybuką, po gnybuką – anai ir yra End. Anose dienose pradėjo trumpint Viešpats Izraelį Ch2Kar10, 32. | Dieve mano, prašau tavę, trum̃pyk mano ašaras! VD318. Anys patys lietuviam trum̃pina kalbą (neleidžia lietuviškai kalbėti) Žrm. | relf. tr.: Trum̃pintis pavardę NdŽ. 3. P, mažinti trukmę (apie dieną, naktį, amžių ir pan.): Saulė kaip kasmet – grįžta ir tuoj pradeda trumpinti dieną, ilginti naktį, bet dar nedaug I.Simon. Kol žmogus jaunas, nieko nesupranta – trum̃pina savo gvvenimą Dgč. Kam tu ma[n] gyvenimą trum̃pini?! Jrb. Trum̃pina degtinė gyvenimą Kpč. Kam aš amžių trum̃pinsiu, jos vaikus dabosiu! Klt. Ligos amžių trum̃pina PnmA. Pavalgius ka už stalo sėdi, amžį trum̃pini Gs. Aš atsigulęs, gaidelių paprašęs, kad giedotų anksti ryto, trumpytų naktelę LTR(Lp). Oi gaidžiai gaidžiai, gaideliai raibiejai, jūs giedokit ir sustokit, trumpykit naktelę LB130. Šviesi šaudyklė, aukso kulkelė trum̃pin mano amželį JD1257. | refl.: Jau trum̃pinasi dienos DrskŽ. Kai neišleidi svečio per duris, diena trumpinas LTR(Vlkv). O amžius jau vis trum̃pinas Rs. Už stalo nesėdėk pavalgęs – amžis trumpinas Šn.kokiu nors būdu daryti įdomų, neprailgstantį (ppr. apie laiką, dieną, naktį ir pan.): Nesudėdami bluosto, trumpiname šnekomis neilgą balandžio naktį . Tose sueigose laikas trumpinamas vintu, tuščiais pasikalbėjimais ir gausiai apkrautu valgomuoju stalu Pt. ^ Daina dieną trum̃pina, daina darbą lengvina Pc; KrvP(Mrk), LTR(Šl). \ trumpinti; aptrumpinti; nutrumpinti; patrumpinti; pritrumpinti; sutrumpinti; užtrumpinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • trumpinti — trum̃pinti vksm. Pláukus, drabùžį trum̃pinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptrumpinti — aptrum̃pinti tr. apmažinti ilgį: Reik kasas aptrum̃pint LzŽ. Braškių šaknų galus [diegiant] reikia truputį aptrumpyti rš. trumpinti; aptrumpinti; nutrumpinti; patrumpinti; pritrumpinti; sutrumpinti; užtrumpinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • biginti — bìginti, ina, ino tr. trumpinti, smailinti: Bìgino bìgino, kol visai nubigino tą virbalą bedroždamas Jrb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bikštinti — 2 bìkštinti, ina, ino tr. Rs trumpinti, biginti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bizdinti — bìzdinti, ina, ino tr. 1. menk. striukinti, trumpinti, ankštinti (drabužį): Augančiam nebìzdink – nubìzdintą greit išaugs Ds. 2. sakyti „biz“, kad karvės zyliotų: Kam bìzdini galvijus? Brt. 3. kelti, žadinti: Bìzdink bìzdink aną, negali… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bizinti — bìzinti ( yti), ina, ino tr. 1. menk. trumpinti, striukinti, mažinti (dailinant, taisant): Bìzina bìzina tas pirštines, nubìzina visai Jrb. 2. I erzinti sakant „biz“, kad gyvuliai gyliuotų. 3. menk. daryti, kad kas nusigyventų: Jau tu jį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bizninti — bìzninti, ina, ino tr. daryti bizną, trumpinti: Mergos bìznina sukneles Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilinti — dìlinti, ina, ino caus. dilti. 1. R trinti: Šaka šaką dìlina, tai girgžda Dkš. Dìlink, kol nudìlinsi su pielyčia ašmenį J. | Susėdusiu pasienyje, ėmė žvitriai dilinti stygas su smičiais Pč. | refl.: Ko čia dìlinies (zulinies) kaip kiaulė!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karpyti — karpyti, kar̃po, kar̃pė iter. 1 kirpti. 1. K, NdŽ su žirklėmis pjaustyti, rėžyti ar iškarpas daryti: Duktė su žirklėmis kar̃po skiautes, avis J. Aviukus kar̃po pavasarį, ievoms žydint Skr. Prieš šventes ji gėles kar̃po Lš. Ūsus ne tik karpė, kaip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrumpinti — nutrum̃pinti ( yti; Q7) tr. K; SD164,167,185, SD339, R, MŽ, Sut, N 1. DP421 pamažinti ilgį, padaryti ne tokį ilgą: Nutrum̃pink kirkotį – ilgas labai J. Arkliui uodegą per daug nutrumpinai NdŽ. Plaukus biškį teip nutrum̃pinau Trk. Aš ėmiau tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”